Dictionary of the Lithuanian Language.
atnorėti — 1. tr. Š atgauti ką norimą: Vargu beatnorės jie (ponai) kuomet baudžiavą J.Jabl. 2. intr. J nustoti norėti. | refl.: Norėjo norėjo ir atsinorėjo Grž. Pamėgintų pašienauti kaitroje, atsinorėtų saulutėje šildytis V.Krėv. Matyt, jūs jau atsinorėjot… … Dictionary of the Lithuanian Language
išnorėti — tr. pasiekti ką norint: Išnorės pirtį – būs pirtis įsteigta Rt. Žmoguo blogo neišnorėsi Šts. O ką, ar ans neiškentėjo, neišnorėjo?! Als. norėti; atnorėti; įnorėti; išnorėti; panorėti; pernorėti; pranorėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
norėti — norėti, nori (noria), ėjo intr. 1. SD24, R jausti norą, geisti: Kūdikis nor valgyti K. Karvė bliauna, gal ėsti noria? Sb. Aš miego noriu K. Alaus benorį̃s Srd. Nei aš noriu tavo turtų, nei tavęs Nmn. Oi, berneli dobilėli, kodėl neatjoji: ar… … Dictionary of the Lithuanian Language
panorėti — intr., tr. pajusti norą: Mato juos (vaikus) bobulė tik tada, kai, panorėję valgyti, parbėga namo V.Krėv. Visko ji gauna, ko tik panoria Šmk. Panorėjo dviračio – tėvas nupirko Vn. Panorėjo lašinių, užėdė ir susirgo Krš. Nepanorėjo gyvent prie… … Dictionary of the Lithuanian Language
pernorėjimas — sm. (1) → pernorėti 1: Karvė užtrūko iš jaučių parnorėjimo Šts. norėjimas; įsinorėjimas; panorėjimas; pernorėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
pranorėti — intr. praleisti kurį laiką norint ko: Visą mėnesį pranorėjau nueit, ir nebuvo kada Sb. norėti; atnorėti; įnorėti; išnorėti; panorėti; pernorėti; pranorėti; prinorėti; sunorėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
prinorėti — tr. pasiekti kokios nors naudos norėjimu: Ką jūs ma[n] gero prinorėjot? (klausia lapė kojų) Ad. Merga, merga, duo ma[n] kleckelių, aš tau naktį gero prinorėsiu (sako meška) Tvr. Su vien tik norėjimu nieko neprinorėsi, reikia ir pasidarbuot Sb.… … Dictionary of the Lithuanian Language
sunorėti — intr. visiems panorėti: Kap jau jo tę sunorėjo (visi panorėjo, kad pasiliktų)! Lp. | refl.: Mudu susinorėjova ir susiėjova N. norėti; atnorėti; įnorėti; išnorėti; panorėti; pernorėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
užnorėti — intr. pajusti norą, panorėti: Valgyt užnori Msn. Ažnorėjau kopūstų Trgn. Kaip užnorėsit, tai galėsit pietuot Čb. Kap ùžnori, tai ir padaro Zt. Vienas ponas buvo paslėpęs [auksą], o velnias užnorėjo iškasti LTR(Auk). Ot tie septyni broliai… … Dictionary of the Lithuanian Language
įnorėti — intr. J įgauti norą, imti norėti. | refl. J: Valgyt tai jau insnorėjau kaip šuva Skdt. Valgai gerai, kad neįsinorėtum greit Grv. Kai insnorėsi gert, tai tik paliepk abrūsėliui atsirišt, ir bus BsPII257. Įsinorėjo žiedą panešioti Plng. ^ Šuo kai… … Dictionary of the Lithuanian Language
